Ėmėmės vadovaujančio vaidmens 2019 m. Europos Parlamento deklaracijoje dėl ekstremalios klimato kaitos situacijos, kuri buvo priimta didele Europos Parlamento balsų dauguma.
Sėkmingai kovojome už plataus užmojo klimato tikslus Europos klimato kaitos įstatyme: iki 2050 m. ES turės tapti neutrali klimato atžvilgiu ir iki 2030 m. sumažinti 55 proc. grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
Siekdami paremti pažeidžiamus piliečius pereinamuoju ekologiniu laikotarpiu, mums pavyko pasiekti, kad Europos Parlamentas pritartų Socialinio klimato fondo sukūrimui, į kurį įtraukti patikimi socialinio teisingumo ir solidarumo mechanizmai, kad būtų sumažintos pažeidžiamiausių visuomenės narių išlaidos. Finansinė parama bus naudinga pažeidžiamiems namų ūkiams (sumažinant izoliacijos išlaidas arba suteikiant galimybę naudotis atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais namuose, pavyzdžiui, šilumos siurbliais ar saulės kolektoriais) ir transporto naudotojams, kurie pereis prie nulinės taršos transporto rūšių. Socialinis klimato fondas 2026-2032 m. turėtų skirti iki 65 mlrd. eurų ES lėšų.
Europos Parlamente pasiekėme pažangią daugumą, kad pagrindiniai strategijos "Fit for 55" ramsčiai būtų suderinti su ES 2030 m. klimato kaitos tikslu - 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, įtraukiant konkrečias nuostatas dėl teisingo perėjimo. Šie pagrindiniai ramsčiai apima Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą (ATLPS), Pastangų pasidalijimo reglamentą (ESR), Žemės naudojimo ir miškininkystės reglamentą (LULUCF), lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio standartų reglamentą, Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo reglamentą, taip pat reglamentus dėl pastatų energinio naudingumo, Energijos vartojimo efektyvumo ir Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvas.
Pasiekėme, kad būtų sukurta plataus užmojo nauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), apimanti apie 50 proc. visų Europos Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mums pavyko sustiprinti principą "teršėjas moka", nustatant ankstyvas nemokamų CO2 leidimų pramonės įmonėms (elektros ir šilumos energijos gamyba, daug energijos naudojančios pramonės šakos) laipsniško panaikinimo datas ir išplėsti naujosios ATLPS taikymo sritį, įtraukiant į ją vis daugiau problemų keliančius jūrų ir aviacijos išmetamuosius teršalus.
Siekdami užtikrinti vienodas sąlygas Europos pramonės įmonėms mažinant anglies dioksido išmetimą, nustatėme kainą už anglies dioksido kiekį, išmetamą gaminant į ES įvežamas daug anglies dioksido išskiriančias prekes, ir skatinome švaresnę pramoninę gamybą ES nepriklausančiose šalyse. Taigi padidinome anglies dioksido kiekio ribinio koregavimo mechanizmo (KKM) reglamento užmojį, išplėsdami jo taikymo sritį, įgyvendindami labiau centralizuotą valdymo modelį ir užtikrindami subalansuotą, tačiau plataus užmojo laipsnišką KKM įvedimą kartu su laipsnišku nemokamų ATLPS apyvartinių taršos leidimų atsisakymu. Teršėjai mokės, kad ir kur jie būtų, net ir už Europos Sąjungos ribų.
Anglies dioksido išmetimo per sieną koregavimo mechanizmo reglamentas (angl. CBAM) yra svarbi priemonė, kuria siekiama nustatyti teisingą kainą už anglies dioksido kiekį, išmetamą gaminant į ES įvežamas daug anglies dioksido išskiriančias prekes, ir skatinti švaresnę pramoninę gamybą ne ES šalyse. S&D pavyko pasiekti, kad CBAM taptų platesnio užmojo ir atsparesnis ateičiai: išplėsta taikymo sritis, užtikrintas labiau centralizuotas valdymo modelis ir užtikrintas subalansuotas, tačiau plataus užmojo laipsniškas CBAM įvedimas ir nemokamų ATLPS leidimų atsisakymas.
Labai stengėmės apriboti fluorintų dujų (F-dujų) naudojimą ES dėl jų labai didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų potencialo. Šios dujos iki 25 000 kartų labiau kenkia klimatui nei CO2, todėl jų kiekio mažinimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią stiprėjančiam visuotinio atšilimo poveikiui ir jo pražūtingam poveikiui aplinkai bei visuomenei.
Sėkmingai kovojome už tvirtą ir kokybišką alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklą visoje Europos Sąjungoje, kurį pavyko sukurti priėmus Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą (AFIR), nustatant valstybėms narėms privalomus tikslus ir užtikrinant, kad jis būtų pritaikytas tikslinei paskirčiai, o tai yra esminis transporto sektoriaus suderinimo su ES klimato kaitos tikslais elementas. Be to, priėmus reglamentus "FuelEU Maritime" ir "RefuelEU Aviation", Sąjunga, mums vadovaujant, imasi svarbių pradinių veiksmų, kad skatintų alternatyviųjų degalų naudojimą jūrų ir aviacijos sektoriuose. S&D pastangos buvo labai svarbios užtikrinant priimtiną užmojų lygį ir tobulinant Komisijos pasiūlymus.
Nuolatos skatiname naudoti tvaresnes ir efektyviau energiją vartojančias transporto rūšis, pavyzdžiui, geležinkelius ir vidaus vandenų transportą. Taip siekiama dar labiau paspartinti Sąjungos transporto sistemos anglies dioksido išmetimo mažinimą. Visų pirma, peržiūrėdami transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), užsitikrinome tvirtą įsipareigojimą sukurti daugiau ir geresnių geležinkelių ir vandens transporto jungčių ir paslaugų. Tai labai svarbu, kad daugiau krovinių ir keleivių vežimo sistemų būtų perkelta iš kelių į vandens ir geležinkelių transportą.
Norime suderinti ES teisės aktus su Paryžiaus susitarime nustatytu tikslu apriboti temperatūros kilimą iki 1,5°C, kad būtų išvengta dramatiško klimato kaitos poveikio.
Norime apsaugoti visą Europos visuomenę ir ekonomiką nuo pavojingiausių klimato krizės padarinių. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip potvyniai, sausros, miškų gaisrai ir karščio bangos, tampa vis dažnesni ir intensyvesni, dar labiau blogina mūsų aplinką, naikina biologinę įvairovę ir kelia grėsmę mūsų gerovei bei svarbiausiems poreikiams, pavyzdžiui, maisto gamybai. Dėl šios priežasties mums reikia kuo aukštesnio 2030 m. klimato tikslo, kad iki 2050 m. pasiektume klimato neutralumą. Tai geriausias būdas įveikti didžiausią žmonijai kylančią grėsmę ir paremti mūsų ekonomiką siekiant šio tikslo.
Norime sparčiau diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumo priemones, nustatydami plataus užmojo energetikos tikslus iki 2030 m., ir paversti juos privalomais nacionaliniais tikslais. Tvarus energijos vartojimas yra būtinas, kartu su iškastinio kuro, kuris yra pagrindinis pasaulinio atšilimo veiksnys, naudojimo mažinimu.
Siekiame užtikrinti, kad visi pramonės sektoriai dalyvautų siekiant 2030 m. ES klimato kaitos tikslo, peržiūrint ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kuria įvairioms labai taršioms pramonės šakoms suteikiamos ekonominės paskatos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Norime sumažinti savo priklausomybę nuo taršių energijos šaltinių, dekarbonizuodami savo energetikos sistemą, didindami energijos vartojimo efektyvumą ir palaipsniui atsisakydami subsidijų iškastiniam kurui ir kitų aplinkai žalingų subsidijų. Perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiosios energijos bus naudingas ne tik klimatui, bet ir žmonių sveikatai, nes sumažės oro tarša miestuose.
Norime sumažinti transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu skatinti prieinamą ir įperkamą judumą. Šia iniciatyva turi būti užtikrinta, kad piliečiai galėtų patogiai ir už prieinamą kainą naudotis pažangiais ir tvariais judumo sprendimais. Siekiant veiksmingai sumažinti anglies dioksido išmetimą keleivių ir krovinių vežimo sektoriuje, labai svarbu nustatyti griežtesnius tikslus, susijusius su nulinės taršos technologijomis ir alternatyviais degalais, taip pat sukurti atitinkamą infrastruktūrą.
Norime, kad niekas neliktų nuošalyje, o daugiausia dėmesio skiriame darbuotojams ir kokybiškų darbo vietų kūrimui vietovėse, kurioms poveikį daro didesni klimato kaitos užmojai. Siekiame spręsti energijos nepritekliaus problemą remdami pažeidžiamus namų ūkius per pastatų renovacijos programas. Turime remti pažeidžiamus transporto naudotojus pereinant prie judumo be anglies dioksido. Taip pat turime remti ūkininkus, kurie labiausiai nukenčia nuo klimato kaitos poveikio, ir padėti jiems pereiti prie tvaresnės, klimatui palankesnės žemės ūkio praktikos.
Norime įgyvendinti ekologiškas socialinės apsaugos sistemas nacionaliniu lygmeniu su ES parama. Taip siekiama didinti socialinį atsparumą klimato kaitos poveikiui ir paruošti bendruomenes, kurias paveikė ekologinis perėjimas, besikeičiančiai darbo rinkai.